Elektromobilių krovimo stotelės Lietuvoje

Pastaraisiais metais elektromobilių populiarumas visame pasaulyje, o ypač Lietuvoje, sparčiai auga. Didėjantis susidomėjimas aplinkai draugiškesniu transportu kelia ir klausimą – kaip užtikrinti patogų šių transporto priemonių įkrovimą? Elektromobilių įkrovimo stotelės yra atsakymas į šį klausimą, o jų infrastruktūros plėtra yra viena iš pagrindinių sklandaus perėjimo prie elektrinio transporto sąlygų. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime elektromobilių įkrovimo stotelių tipus, veikimo principus, naudojimo ypatumus ir, kas svarbiausia, esamą paramą bei ateities perspektyvas Lietuvoje.

Elektromobilių krovimo stotelių tipai: nuo namų iki viešųjų erdvių

Elektromobilių įkrovimo stotelės skirstomos į kelis pagrindinius tipus, priklausomai nuo įkrovimo galios ir greičio. Kiekvienas tipas turi savo privalumų ir trūkumų, tinkamus skirtingiems vartotojų poreikiams.

1. Kintamosios srovės (AC) įkrovimo stotelės

Tai yra dažniausiai pasitaikantis ir plačiausiai naudojamas įkrovimo būdas. Kintamosios srovės įkrovimas gali būti atliekamas tiek namuose, tiek viešosiose vietose.

• 1 lygio įkrovimas (įprastas buitinis lizdas): tai lėčiausias įkrovimo būdas, naudojant standartinį 230 V buitinį elektros lizdą. Galia svyruoja nuo 2,3 kW iki 3,7 kW. Nors šis būdas patogus ir nereikalauja papildomos įrangos, visiškai iškrauto elektromobilio baterijos įkrovimas gali užtrukti nuo 8 iki 24 valandų, priklausomai nuo baterijos talpos. Jis tinkamiausias naktiniam įkrovimui namuose arba ilgalaikio stovėjimo vietose.
• 2 lygio įkrovimas (specializuotos AC stotelės): šios stotelės naudoja aukštesnę įtampą ir didesnę srovę, dažniausiai 230 V arba 400 V (trifazė srovė), suteikiančios 3,7 kW iki 22 kW galią. 2 lygio įkrovimas žymiai greitesnis nei 1 lygio ir yra populiariausias pasirinkimas privačiose ir viešosiose erdvėse – namuose, darbo vietose, prekybos centruose, viešbučiuose. Visiškam įkrovimui paprastai reikia nuo 2 iki 8 valandų. Namų sąlygomis rekomenduojama įsirengti 2 lygio įkrovimo stotelę, nes ji leidžia efektyviai įkrauti automobilį per naktį arba darbo valandas.

2. Nuolatinės srovės (DC) arba greitojo įkrovimo stotelės

Nuolatinės srovės įkrovimo stotelės, dar žinomos kaip greitojo įkrovimo stotelės (angl. fast chargers) arba itin greitojo įkrovimo stotelės (angl. ultra-fast chargers), yra skirtos maksimaliam įkrovimo greičiui. Jos įkrovimą atlieka tiesiogiai į bateriją, apeinant automobilio vidinį keitiklį, ir gali suteikti didžiulę galią – nuo 50 kW iki daugiau nei 350 kW.

• 50 kW DC įkrovimas: tai gana dažnas tipas magistralėse ir didmiesčiuose. Per 20-60 minučių galima įkrauti elektromobilį iki 80% talpos, priklausomai nuo automobilio modelio ir baterijos dydžio.
• 100 kW+ DC įkrovimas (itin greitasis): šios stotelės yra naujesnės ir leidžia įkrauti elektromobilį per rekordiškai trumpą laiką – kai kurie modeliai gali gauti 200-300 km nuvažiuojamo atstumo per vos 10-20 minučių. Jos ypač svarbios tolimoms kelionėms ir greitam įkrovimui kelionės metu.

Greitojo įkrovimo stotelės reikalauja didelių investicijų ir galingos elektros infrastruktūros, todėl jos dažniausiai įrengiamos viešosiose vietose, pavyzdžiui, degalinėse, greitkelių poilsio aikštelėse, dideliuose prekybos centruose.

Elektromobilių krovimo stotelių veikimo principas

Nors įkrovimo stotelės skiriasi galia ir greičiu, pagrindinis jų veikimo principas yra tas pats – jos tiekia elektros energiją elektromobilio baterijai. Skirtumas tarp AC ir DC įkrovimo yra tas, kur įvyksta srovės konversija iš kintamosios į nuolatinę.

• AC įkrovimas: kai naudojama AC stotelė, elektra iš tinklo, kuri yra kintamoji srovė, patenka į elektromobilio borto įkroviklį (angl. on-board charger). Šis įkroviklis konvertuoja kintamąją srovę į nuolatinę, kurią gali priimti automobilio baterija. Būtent borto įkroviklio galia lemia maksimalų AC įkrovimo greitį, nepriklausomai nuo stotelės galios. Jei automobilio borto įkroviklis palaiko tik 7 kW, net ir prisijungus prie 22 kW stotelės, automobilis įsikraus tik 7 kW galia.
• DC įkrovimas: DC stotelės turi savo integruotą keitiklį, kuris kintamąją tinklo srovę paverčia nuolatine srove dar prieš ją tiekiant į automobilį. Todėl nuolatinė srovė tiekiama tiesiai į elektromobilio bateriją, apeinant borto įkroviklį. Tai leidžia pasiekti daug didesnę įkrovimo galią ir greitį. Automobilio baterijos valdymo sistema (BMS) bendrauja su DC stotele ir reguliuoja įkrovimo srovę bei įtampą, siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų įkrovimą.

Jungčių standartai: svarbu paminėti ir įkrovimo jungčių standartus, kurie užtikrina suderinamumą tarp elektromobilių ir įkrovimo stotelių. Europoje dažniausiai naudojamos šios jungtys:

• Type 2 (Mennekes): tai standartinė AC įkrovimo jungtis Europoje, palaikanti tiek vienfazį, tiek trifazį įkrovimą. Dauguma viešųjų ir privačių AC stotelių turi šią jungtį.
• CCS (Combined Charging System): tai universali jungtis, apjungianti Type 2 AC įkrovimui ir dvi papildomas jungtis DC įkrovimui. Tai yra standartinė greitojo DC įkrovimo jungtis Europoje, JAV ir kituose regionuose.
• CHAdeMO: tai dar vienas DC greitojo įkrovimo standartas, populiarus kai kuriuose Japonijos gamintojų (pvz., Nissan Leaf, Mitsubishi Outlander PHEV) automobiliuose. Nors jo populiarumas Europoje mažėja, kai kurios senesnės greitojo įkrovimo stotelės dar turi CHAdeMO jungtį.
• Tesla Supercharger: Tesla turi savo patentuotą įkrovimo jungtį, naudojamą Supercharger tinkle. Vis dėlto, naujesni Tesla modeliai, skirti Europos rinkai, dažnai turi CCS jungtį, o Supercharger stotelės palaiko ir CCS įkrovimą trečiųjų šalių elektromobiliams (nors tai priklauso nuo konkrečios stotelės ir regiono).

Elektromobilių krovimo stotelė: paprasta ir patogu

Naudotis elektromobilių įkrovimo stotelėmis yra visai paprasta, tačiau reikia žinoti kelis niuansus.

Viešųjų įkrovimo stotelių naudojimas

Daugelis viešųjų įkrovimo stotelių valdomos per specialias mobiliąsias programėles arba RFID korteles. Populiariausios programėlės Lietuvoje yra „Ignitis ON“, „Elektrum Drive“, „EV Charge“, „PlugShare“ ir kitos, kurios leidžia:

• Rasti artimiausią stotelę: programėlės žemėlapyje rodo visas prieinamas stoteles, jų tipą, galią ir užimtumą.
• Patikrinti kainas: galima matyti įkrovimo kainas už kWh arba už minutę.
• Pradėti ir sustabdyti įkrovimą: įkrovimas inicijuojamas ir baigiamas per programėlę.
• Apmokėti: apmokėjimas dažniausiai atliekamas per programėlę, susiejus mokėjimo kortelę. Kai kurios stotelės palaiko ir atsiskaitymą banko kortele tiesiogiai prie stotelės.
• Rezervuoti: kai kurios programėlės siūlo galimybę rezervuoti stotelę tam tikram laikui.

Prieš prijungiant automobilį, įsitikinkite, kad jungtis atitinka jūsų automobilį ir kad stotelė yra laisva. Prijungus kabelį, dažnai reikia autorizuotis per programėlę arba kortelę, ir įkrovimas prasidės automatiškai. Po įkrovimo sesijos, atjunkite kabelį ir užbaikite procesą programėlėje.

Įkrovimas namuose

Įkrovimas namuose yra pats patogiausias ir dažniausiai pigiausias būdas įkrauti elektromobilį. Tam reikalinga speciali įkrovimo stotelė (angl. wallbox) arba tiesiog buitinis lizdas (lėčiausias variantas).

• Namų įkrovimo stotelės (Wallbox): tai yra saugiausias ir efektyviausias būdas. Jos įrengiamos privačiose valdose (garažuose, kiemuose) ir dažniausiai palaiko 2 lygio AC įkrovimą (iki 22 kW). Dauguma namų stotelių turi apsaugos nuo perkrovos ir nuotėkio funkcijas. Jos gali būti valdomos per mobiliąsias programėles, leidžiančias stebėti įkrovimo procesą, nustatyti įkrovimo tvarkaraščius (pvz., įkrauti naktį, kai elektros kaina mažesnė) ir gauti informaciją apie suvartotą energiją.
• Paprastas lizdas: nors galima įkrauti automobilį iš standartinio buitinio lizdo, tai yra lėčiausias būdas ir nerekomenduojama ilgesniam naudojimui dėl galimos elektros tinklo perkrovos. Svarbu įsitikinti, kad elektros instaliacija atlaikys nuolatinę apkrovą.

Parama elektromobilių krovimo stotelėms Lietuvoje

Lietuvos Vyriausybė ir Europos Sąjunga aktyviai skatina elektromobilių ir jų įkrovimo infrastruktūros plėtrą, siūlydamos įvairias paramos programas. Tai padeda sumažinti pradinius kaštus ir paspartinti perėjimą prie tvarios transporto sistemos.

Parama gyventojams

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) reguliariai skelbia kvietimus teikti paraiškas paramai gauti. Gyventojai, įsigiję elektromobilį ir/arba įsirengę įkrovimo stotelę, gali pretenduoti į fiksuoto dydžio kompensacijas.

• Kompensacija už elektromobilio įsigijimą: anksčiau buvo teikiama kompensacija už naujo ar naudoto elektromobilio įsigijimą. Šios paramos sąlygos ir galimybė keičiasi, todėl svarbu sekti APVA informaciją.
• Kompensacija už įkrovimo stotelės įrengimą: dažniausiai kompensuojama dalis įkrovimo stotelės įrengimo išlaidų. Svarbu atkreipti dėmesį į reikalavimus stotelei (pvz., ji turi būti „išmanioji“, atitikti tam tikrus standartus) ir įkrovimo galiai. Parama gali būti skiriama tiek individualiems namams, tiek daugiabučių gyventojams. Šios programos tikslas – paskatinti gyventojus įrengti patogias ir saugias įkrovimo vietas namuose.
• Sąlygos: dažniausiai reikia pateikti įkrovimo stotelės įsigijimo ir įrengimo dokumentus, atitikti tam tikrus finansinius kriterijus ir pateikti paraišką nustatytu terminu. Reikėtų nuolat sekti APVA oficialią svetainę, kadangi kvietimai ir jų sąlygos periodiškai atnaujinamos.

Parama verslui ir viešajam sektoriui

Verslo įmonės, savivaldybės ir kitos viešojo sektoriaus institucijos taip pat gali pretenduoti į paramą, skirtą viešosios įkrovimo infrastruktūros plėtrai.

• Europos Sąjungos fondai: didžioji dalis paramos viešųjų įkrovimo stotelių įrengimui ateina iš Europos Sąjungos fondų (pvz., Sanglaudos fondas, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė „NextGenerationEU“). Šios lėšos skiriamos dideliems projektams, apimantiems ne tik įkrovimo stotelių įsigijimą, bet ir elektros tinklų atnaujinimą bei prijungimą.
• Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos: dalis lėšų skiriama ir iš nacionalinio biudžeto, dažniausiai per Lietuvos transporto saugos administraciją (LTSA) ar kitas institucijas.
• Pagrindiniai tikslai: šios paramos programos siekia padidinti viešai prieinamų įkrovimo stotelių skaičių, ypač magistralėse, miestų centruose, prie svarbių objektų. Taip pat siekiama skatinti greitojo įkrovimo infrastruktūros plėtrą.
• Paraiškų teikimas: verslui ir viešajam sektoriui skirtos paraiškos yra sudėtingesnės, reikalaujančios detalių projektų planų, finansinių pagrindimų ir atitikimo strateginiams tikslams.

Kitos iniciatyvos

Be tiesioginės finansinės paramos, Lietuva vykdo ir kitas iniciatyvas, skatinančias elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą:

• Teisinis reguliavimas: priimami įstatymai ir poįstatyminiai aktai, supaprastinantys įkrovimo stotelių įrengimo procedūras, nustatantys reikalavimus naujai statomiems pastatams dėl elektromobilių įkrovimo infrastruktūros paruošimo.
• Informacinės kampanijos: vykdomos informacinės kampanijos, skirtos didinti visuomenės sąmoningumą apie elektromobilių naudą ir įkrovimo galimybes.
• Bendradarbiavimas su verslu: valstybė skatina bendradarbiavimą su privačiu sektoriumi, siekdama pritraukti investicijas į įkrovimo infrastruktūros plėtrą.

Iššūkiai ir perspektyvos

Nepaisant spartaus progreso, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtra susiduria ir su tam tikrais iššūkiais.

Iššūkiai

• Elektros tinklų pajėgumas: didėjant elektromobilių skaičiui, kyla klausimas, ar esami elektros tinklai bus pakankamai pajėgūs atlaikyti didelę apkrovą, ypač miestų dalyse ir daugiabučiuose. Reikalingos investicijos į tinklų modernizavimą ir plėtrą.
• Viešųjų stotelių prieinamumas ir užimtumas: nors stotelių daugėja, piko valandomis ar tolimų kelionių metu vis dar gali kilti problemų dėl vietų trūkumo.
• Kainodara ir apmokėjimas: nors situacija gerėja, vis dar pasitaiko skirtingų apmokėjimo sistemų, kurios gali būti nepatogios vartotojams. Pageidautina, kad būtų kuo daugiau „Plug & Charge“ tipo stotelių, leidžiančių tiesioginį apmokėjimą be papildomų autentifikavimo procesų.
• Vairuotojų įpročiai: reikia laiko, kol elektromobilių vairuotojai išsiugdys naujus įkrovimo įpročius, planuodami įkrovimą iš anksto ir atsižvelgdami į turimą atstumą.
• Daugiabučių namų problema: įrengti įkrovimo stoteles daugiabučiuose namuose yra sudėtingiau dėl bendros elektros sistemos, atskirų vietų paskirstymo ir kaimynų sutikimo.

Perspektyvos

Nepaisant iššūkių, Lietuvos ateities perspektyvos elektromobilių įkrovimo infrastruktūros srityje yra labai palankios.

• Tolimesnė plėtra: planuojama tolesnė viešųjų ir privačių įkrovimo stotelių plėtra, ypač didelio galingumo DC stotelių, siekiant užtikrinti patogų keliavimą visoje šalyje.
• Išmaniosios technologijos: vis daugiau įkrovimo stotelių integruos išmaniąsias technologijas, leidžiančias efektyviau valdyti energijos srautus, reguliuoti įkrovimo galią priklausomai nuo tinklo apkrovos ir siūlyti lanksčius kainodaros modelius.
• Atsinaujinantys energijos šaltiniai: vis daugiau įkrovimo stotelių bus integruojamos su atsinaujinančios energijos šaltiniais (pvz., saulės energija), siekiant sumažinti anglies pėdsaką ir prisidėti prie tvaresnės energetikos.
• V2G (Vehicle-to-Grid) technologija: ši technologija leis elektromobiliams ne tik imti energiją iš tinklo, bet ir grąžinti ją atgal, kai to reikia, paverčiant elektromobilius mobiliais energijos kaupikliais ir prisidedant prie tinklo stabilumo. Nors ši technologija dar tik pradiniame etape, ji turi didelį potencialą.
• Reguliavimo tobulinimas: bus toliau tobulinamas teisinis reguliavimas, siekiant supaprastinti įkrovimo stotelių įrengimą, skatinti inovacijas ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje.

Apibendrinimas

Elektromobiliųkrovimo stotelės yra neatsiejama tvarios transporto sistemos dalis. Nuo lėtojo įkrovimo namuose iki itin greitojo įkrovimo magistralėse – įvairūs stotelių tipai atitinka skirtingus vartotojų poreikius. Lietuva aktyviai investuoja į šios infrastruktūros plėtrą, teikdama paramą tiek gyventojams, tiek verslui, ir kurdama palankią aplinką elektrinio transporto augimui. Nors iššūkių dar yra, ateities perspektyvos atrodo šviesios, o tolesnės inovacijos ir investicijos tik dar labiau palengvins perėjimą prie švaresnio ir efektyvesnio transporto. Elektromobilių įkrovimas jau šiandien yra patogus ir prieinamas, o nuolatinė infrastruktūros plėtra užtikrins, kad rytoj jis bus dar paprastesnis ir efektyvesnis.

Kokių dar klausimų turite apie elektromobilių įkrovimą Lietuvoje?